Esu dailininkas Vaidotas Vankevičius, tapytojas, realistinės tapybos srovės atstovas. Specializuojuosi portretų, peizažų bei interjerų tapyboje.
Nuo pat mažens piešimas man buvo pati geriausia laiko praleidimo veikla. Užuot ėjęs į lauką žaisti su draugais, likdavau namie ir piešdavau visokiausius veikėjus. Iki pat gimnazijos žinojau, kad siesiu savo ateitį su menu, tačiau neigiami visuomenės formuojami stereotipai, apibūdinantys menininkus, dvejonės dėl karjeros pasirinkimo po mažu vis stūmė mane toliau nuo meno pasaulio. Piešimas, tapyba – liko tik hobiai, kuriuos kartais prisimindavau. Nors atsakymas, kaip turėčiau pasielgti, širdyje buvo visada, išbandžiau net tris universitetus ir pakeičiau keturias studijų programas, kad išdrįsčiau pripažinti savo pašaukimą. Apsisprendus pajutau didžiulį palengvėjimą ir didelę susikaupusią vidinę jėgą, pasiryžimą dirbti meno srityje.
Nuo pat studijų pradžios buvau užsibėžęs tikslą tapti geriausiu meistru, todėl pasirinkau studijuoti Vilniaus dailės akademijoje esančias „Freskos-mozaikos“ studijas. Studijų metu susipažinau su savo mentoriumi, geriausiu Lietuvos piešėju Arūnu Joniku, kuris mane išmokė visų pagrindinių piešimo ir tapybos principų, įskiepijo darbo discipliną ir praplėtė akiratį asmenine filosofija.
Mano kūrybinis kelias yra vedamas pašaukimo – noriu būti geriausiu šiuolaikiniu realistinės tapybos meistru Lietuvoje, siekiu Lietuvoje atgaivinti realistinės tapybos srovę ir papildyti ją naujais vėjais. Šiems tikslams įgyvendinti jau daugiau nei 8 metus kas dieną dirbu ir mokausi nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Tai yra nepaprastai sudėtingas darbas, reikalaujantis besąlygiškos darbo etikos ir disciplinos. Įvardiju save tapybos amato darboholiku ir fanatiku. Kiekvieną dieną piešiu, tapau ilgas trijų valandų akademines studijas, eskizuoju žmones, mokausi anatomijos, tapybos technologijų, skaitau senovinius traktatus bei analizuoju senųjų meistrų darbus, techniką. Visa tai – kasdienė rutina, kuri yra varoma nuolatinio smalsumo ir noro tobulėti.
Tiesioginis ryšys su tapomu objektu man yra nepaprastai svarbus, todėl dirbu tik iš natūros ir nepripažįstu šiais laikais visur paplitusio darbo iš nuotraukų.
